Labas Pekine. II dalis

0

Grįžus į Lietuvą, susiguli kelionė ir jau galima pasidalinti ir antrąja dalimi apie įspūdžius Pekine, Kinijoje. Apie pasiruošimą ir apsisprendimą vykti galite skaityti čia. Tikiuosi rasite naudingos informacijos bei patarimų. 😉

Svarbiausi lankytini objektai

Taigi po savaitės Pekine, kuriuos pagrindinius lankytinus objektus rekomenduočiau? Visų pirma, savaitės Pekine yra šiek tiek daugoka, geriau keliauti 2 savaitėms į Kiniją ir pamatyti kelis miestus. Taigi visų pirma miesto centras ir „Uždraustasis miestas“ jame, kuriame gyveno imperatoriai ir paprastam mirtingąjam nebuvo galima įžengti, na o mes tai padarėme ir tikrai likome sužavėtos. Šiame „mieste“ yra daugiau nei 8800 kambarių, prireiktų beveik 24 metų jeigu norėtumėte pernakvoti kiekviename. Pasak legendos yra 9999 kambariai, vienu mažiau negu turi dievas.

fotIMG_9099_Fotor fotIMG_9181_Fotor
Summer palace – imperatorių vasaros rezidencija – puiki vieta pajausti kodėl valdovai keliaudavo tolyn nuo miesto, netgi buvo padaryti koridoriai teritorijoje, kad apsaugotų nuo tiesioginės saulės. Tačiau stenkitės rinktis ne tokią karštą dieną, ne taip kaip mes, nes buvo sunku mėgautis vaizdais kai galvojai kaip neiškepti pakeliui. Pasiplaukiojimai viduje nėra pigiausi, bet plaukti verta, nes nuplukdo į mini veneciją – romantiška ir jauku. O paskui gali grįžti ir atgal, iki 17 arkų tilto. Teritorija milžiniška, tad pasiruoškite pasivaikščioti. Be šventyklos ant kalvos, mažosios Venecijos dar yra ir galerijos, su eksponatais bei mini botanikos sodas. Milžiniškame tvenkinyje galite išsinuomoti vandens dviratį už mažiau nei 10Eur valandai. Kelionei paskirti verta visą dieną.pekinasfotIMG_9558_Fotor fotIMG_9533_Fotor fotIMG_9513_Fotor
Mano mylimiausias objektas – Lama temple. Vienintelė veikianti šventykla Pekine, kurią radome. Tad tik įėjus pasitinka smilkalų kvapas, juos būtinai reikia aukoti po 3. Taip pat susitinki vienuolių iš Tibeto, pajauti Budos aurą, nes net jeigu nesi šios religijos šalininkas – energijos tvyrančios ore tiesiog neįmanoma paneigti. Pasiėmus šaltos kavos iš šalia esančios tarptautinės kavos tinklo kavinės, pailsėti tarp šventyklų esančių kiparisų, pamąstyti, pasikalbėti ar tiesiog pabūti – buvo viena iš geriausių patirčių būnant Pekine. Taip pat, čia yra į Gineso rekordų knygą įtraukta milžiniška Budos skultūra – net 26 metrų aukščio, pagaminta iš vientiso medžio kamieno. Tikrai įspūdinga.
fotIMG_9231_FotorfotIMG_9252 fotIMG_9257
Bei hai parkas – žiemos rezidencija. Tikrai graži vieta, tik reikėtų nepasitikėti google maps, nes vietoj parko vidurio gali atsidurti rezidencijų kvartale ir pasijusti tikrai dievu, nes Google rodo, kad vaikštai ant vandens. Na o dar prieš ten įžengiant policija būtinai patikrina dokumentus – pasirodo, tai sustiprinto saugumo zona, svarbūs asmenys gyvena.
Temple of Heaven – viena pagrindinių, didžiausių ir gražiausių šventyklų Pekine. Deja, į pačią šventyklą užeiti ir vėlgi negalima, tačiau galime pažvelgti iš lauko. Taip pat šiame komplekse rasite aido sieną, puikų parką ir rožyną. Labai smagu pasivaikščioti po pietų, tik prisiminkite, kad pati šventykla veikia tik iki 17 val.

IMG_2042 fotIMG_2098_Fotor fotIMG_2161_Fotor

Na ir svarbiausia vieta yra žinoma Didžioji Kinų siena. Pagrindinis patarimas – nevažiuokite į Badaling sekciją! Kodėl? Nes visi azijiečiai ten važiuoją, jų logika šiek tiek skiriasi nuo mūsiškės. Kadangi jie įpratę prie spūsčių, jiems atrodo normalu grūstis tarp žmonių kaip metro piko metu, tai jiems įrodo, kad objektas yra tikrai geras. Na, o mums vakariečiams kaip tik smagu, kai galime būti vieni ir visa kinų siena priklauso mums. Taigi rekomenduoju Mutianyu sekciją. Nes tada galėsite tikrai jaustis, kad siena priklauso tik Jums 🙂 Dėl kelionės ten. Kadangi mes tokios savarankiškos keliauninkės planavome kelionę pačios, reikėjo sėsti į vieną autobusą, tada į kitą ir į trečią, na o tada dar kelis kilometrus eiti prie +33 laipsnių karščio, tada kilti į sieną ir laipioti po ją. Stop stop. Mums toks variantas atrodė nepriimtinas, nes geros emocijos ir jėgos pasirodė svarbiau nei sutaupyti 10Eurų. Taigi pasiėmėm turą iš Beijing walking tours, nes kartu su jais planavom imti ir „Free walking tour“. Pati tokius vedu Vilniuje, tad stengiuosi apsilankyti ir kituose tokio tipo turuose. Dar net nepasiekus kinų sienos jau džiūgavom, kad nepasirinkome kelionės savarankiškai. Kelionės metu sužinojome visą informaciją apie sieną, kad būnant ant jos galėtume įsivaizduoti mongolus, puolančius kiniečius, kurie iš principo yra taikūs, sėslūs žmonės, tad netgi pasistatė 20000km kinų sieną, kad apsisaugoti nuo klajoklių, karingųjų Mongolų. Taigi atvykus iki Mutianyu dalies, autobusiukas priveža iki pat „durų“, o jeigu būtųme keliavusios pačios, net baisu pagalvoti kiek būtų tekę eiti į įkalnę. Taigi taupydamos sveikatą nusipirkome papildomus bilietus pakilti ant pačios sienos, tai kainavo 100 Juanių – apie 14Eur – sveikata ir laikas brangiau. Nes turėjome 3 valandas džiaugtis sienos pakilimais ir nusileidimais. Laiptai buvo tikrai statūs ir ant pačios sienos, tad džiaugėmės užkilusios slidininkų tipo keltuvais. Jausmas puikus, dar vienas „check“ ant pasaulio stebuklo – jau trečias mano sąraše. Pradžioje keliavome iki pirmojo apžvalgos bokšto dešinėje, pakeliui nuolat įsiamžindamos ir besiilsėdamos – puiki priedanga ilsėtis kol fotografuojies. Beja, net jeigu Mutianyu yra 70km nuo Pekino, bet smogas vistiek buvo – o gal čia tiesiog rūkas vidury dienos? Tad ir matomumas buvo ne pats geriausias.
Taigi po trijų valandų kopinėjimo, rūbus galėjome gręžte gręžti, nes nors ir nebuvo tiesioginės saulės, bet buvo labai „dušna“. Nusileidimas buvo viena smagesniųjų dalių, nes leidomės su Tobago – sėdi ir važiuoji metaline trasa ant plastmasinės sėdynės. Geriausia, kad gali stabdyti, ir kelionės metu tau nuolat primena „Slow down; Don‘t stop; No pictures;“. Į turo kainą įskaičiuoti ir pietūs – vieni geriausių, kuriuos turėjom. Mūsų gidas užsakė daugybę patiekalų ir visi sukom ratu stalo vidurį ir dalinomės. Keliautojai kartu buvo Švedų šeima, Airis ir Australė, tad vyko įdomios ir intelektualios diskusijos apie šalies valdymą, draudimus ir panašiai. Ką jums primena toks faktas, kad norint įsigyti automobilį reikia stoti į eilę (2,5mln asm) ir kas mėnesį keliems tūkstančiams nusišypso laimė. Na taip, užterštumas didelis, reikia riboti, bet vistiek faktas yra faktas.

IMG_2305fotIMG_9598_Fotor fotIMG_9620_FotorfotIMG_2355_Fotor fotIMG_2408_Fotor fotIMG_2460_Fotor

Maisto įvarovė Pekine.

Maisto įvairovė Pekine yra tikrai didelė. Prieš einant į restoranėlį be angliško meniu reikėtų žinoti, kad Kiniečiams delikatesas yra įvairių gyvūnų galūnės, galvos ir panašiai, riebi šoninė, visai kaip pas močiutę kaime, bet mūsų kažkaip ji nežavėjo. Tad bedant pirštu į bet ką arba klausantis kinietiškų patarimų, reikėtų į tai atsižvelgti, nes mūsų delikatesai ryškiai skiriasi nuo jų. Dažniausiai meniu būna angliški ir su paveiksliukais, tai taip pat reiškia, kad mokėsite bent jau dvigubą kainą, tačiau ta dviguba bus 3-4 Eur už patiekalą 2 asmenims, tad mes per daug galvos dėl to nesukom ir valgėm skaniai ir sočiai. Ir dar saldžiai. Vakariečiai pripratę prie „Sweet and sour“ virtuvės, tad daug kur tokią ir siūlo. Jeigu norite vadinamojo „gatvės maisto“, galite lysti giliau į Hutongus (vietinių gyventojų rajonus) arba eiti į Wangfujing gatvę, kuri primena skersinį skersgatvį iš Hario Poterio – daug visko – pradedant keistu maistu baigiant siuvenyrais, saldumynais ir panašiai. Čia rasite ir garsiuosius skorpionus, kurie net ir pačirškinti karštąjame aliejuje vis dar juda. Fuj fuj, bet paragauti būtina.
IMG_2577 fotIMG_0982_Fotor fotIMG_2188_Fotor fotIMG_2551_Fotor

Įdomūs ir neplanuoti nukrypimai

Kai atsigręži atgal, prisimeni kelionę, dažniausiai prisimeni ne datas ar kiek objektų aplankei, o kokia buvo emocija, nuotaika, kompanija. Tad ir šioje kelionėje stengėmės nepersistengti ir tai išėjo į naudą. Kai antros dienos rytą turėjom keliauti į kinų sieną savarankiškai, bet buvom prastai išsimiegojusios, nusprendėm nukelti kitai dienai. Tai buvo geriausias kelionės sprendimas, nes tą dieną smagiai „chillinom“ prie lama temple su šalta kava rankose, pokalbiais apie gyvenimą ir diskutavom apie religijas, budą ir panašiai. Kitas įdomus nutikimas tą dieną įvyko, kai keliavome į olimpinį stadioną. Nepasitikėkite Google maps, nes kai išlipome stotelėje, kurią nurodė google ir paklausėme žmonių kur stadionas jie nieko nesuprato, ko mes iš jų norime. Subėgo 4 merginos iš skirtingų pusių ir bandė aiškinti. Kai sudėjom google ir jų žemėlapius vaizdas nelabai atitiko, tad išklausėm jų, kad reikia važiuoti dar 5 stoteles ir tada rasim. Ir tikrai, juokingiausia kad stotelė ir vadinas olimpic green. Na bet bent jau buvom žymiai laimingesnės pasiekusios tikslą. Kadangi buvom vienintelės baltaodės visame olimpiniame miestelyje, tai dar netgi paėmė iš mūsų interviu apie futbolą – nekalbėjo reporteris angliškai, tai greičiausiai panaudos paskutines 5 sekundes kai išsišiepusios rėkiam „pirmyn Kinija“, kinietiškai.

fotIMG_1597_Fotor fotIMG_1667_Fotor fotIMG_1688_Fotor
Po trijų dienų aktyvaus savęs alinimo prie 35 laipsnių karščio ir smogo, nusprendėm, kad reikia atsikvėpti ir bent išsimiegoti – puikus sprendimas. O rytais eiti į muziejų, kol lauke yra pats karštis – dar geresnė idėja. Tokiu būdu apsilankėme meno muziejuje, kuriame buvo eksponuojama komunistų partijos 95 metų jubiliejaus kolekcija – darbai tikrai labai įdomūs, jaučiamės vėl kaip įlipusios į laiko mašiną.
Dar vienas objektas, kuris atsirado mūsų sąraše papildomai buvo zoologijos sodas. Įdomus faktas tas, kad visos pasaulio pandos priklauso Kinijai, tiesiog jos yra išnuomojamos. Tad norėjom pamatyti jas savo šalyje. Zoologijos sodas yra netoli Summer palace, tad galima derinti šiuos objektus, kaip kad ir mes padarėme. Įėjimas vos pora eurų, bet ir skirtas labiau šeimoms, o ne turistams. Na bet pandas pamatėme – graužia sau bambukus 14h per parą ir apie nieką nesirūpina. Tokios tikros pandos. Netoli prisipirkom ir pačių pandų – prie metro stoties pigiau, o žaisliukai tokie patys kaip ir parduotuvėse.
Papildomai kelionės pabaigoje dar apžiūrėjome Konfucijaus šventyklą, kurioje galima rasti muziejų skirtą jo gyvenimui, kelias šventyklas ir ramią aplinką. Kadangi ji yra šalia Lama šventyklos – galima jas apžiūrėti kartu.
Taip pat lankėmės visiškai neturistiniame „Saulės“ parke, kuriame vietiniai keliauja maudytis, žaidžia su vaikais, yra keli atrakcionai.

IMG_1964 IMG_2037 fotCollage_Fotor fotIMG_2597_Fotor

Taigi Kinija – mano pirmoji azijos valstybė paliko neišdildomą įspūdį – tikrai kitas pasaulis. Ir žmonės irgi galvoja, kad tu ateivė. Apskritai Kinijos patirtį sunku aprašyti ar parodyti nuotraukose – reikia patirti tą karštį, smogą, kurį iškart jauti plaučiuose, pajusti žmonių žvilgsnius, ragauti maistą kavinėse, kur susišneki tik ženklų kalba.
Manau netrukus aplankysiu ir kitas Azijos šalis.

Share.

About Author

Hey! I am Milda, creator of this blog! I love traveling and inspiring people to do the same. :)

Leave A Reply